Bibliotekininkė Loreta Jurkienė papasakojo, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba, o jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba - tai mąstymo išraiška, kuria perteikiamas savitas pasaulio suvokimas. Susirinkusieji tai pat sužinojo kad „nesuprantu“ - tai gyvūno pavadinimas, nes kažkada į Australiją patekęs europietis norėjo sužinoti, kaip vadinamas tas keistai šuoliuojantis gyvūnas, ir paklausęs vietinio gyventojo. Šis atsakė „Kangaroo“. Europietis užsirašė ir žodis paplito. Tik vėliau paaiškėjo, kad kangaroo čiabuvių tarme reiškia „nesuprantu“.

Po to komandos kibo į viktorinos užduotis. Viktorinos dalyviams teko įveikti po aštuonias užduotis: pataisyti žargoną ar svetimybę, parašyti duotiems žodžiams antonimus ir sugalvoti sinonimus žodžiams: namas, eiti, gražus, gerti, piešti. Daugiausiai - 28 sinonimus - per 5 min. sugalvojo komanda „Išmaniosios galvos“ , 24 sinonimus - „Žemaičių“, o „Pieštukės“ ir „Rimčiausios“ sugalvojo po 16 sinonimų. Tai pat viktorinos dalyviai turėjo atspėti autoriaus, kuris parašė šiuos kūrinius: „Mijo“, „Emilis iš Lionebergos“, „Lota iš  yra karulys, palašas, caplys,  kas įdiegė dabartinius lietuviškus savaitės dienų pavadinimus. Pabaigoje reikėjo įminti 5 mįsles. Daugiausiai įminė „Išmaniosios galvos“.

Atlikus visas užduotis ir susumavus balus, paaiškėjo, kad visi viktorinoje dalyvavę vaikai apdovanojami apyrankėmis „Bibliotekos pažangai,“ o suaugusieji - knygų skirtukais. Komanda tapo „Išmaniosios galvos“  - Eva Kupetytė, Janina Ciparienė ir Vida Čirbienė. Šiai komandai atiteko knygų skirtukai, kuriuos sukūrė Sigutė Ach. Po viktorinos visi dalyviai ėjo pažiūrėti Užgavėnių parodos kultūros centre, paskui visi gužėjo, movė, skuodė, spaudė, bimbino, gonglino, klumptojo, stypčiojo ir kitaip ėjo į mielinių blynų puotą.