Besitęsiantis šaltis džiugina sniegu, gražiais vaizdais ir žiemos pramogomis, tačiau žmonių tyko pavojus susižaloti paslydus ir parkritus einant prastai valomais ir nebarstytais šaligatviais, lipant apledėjusiais laiptais. Dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos keliuose, šaligatviuose ir pėsčiųjų takuose. Tai padidina traumų riziką, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Dažniausios žiemos traumos: galvos, nugaros sužalojimai, čiurnos, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, riešo ir  alkūnės traumos. Siekiant išvengti traumų, patiems reikia rūpintis savo saugumu. Jeigu krenti, reikia mokėti kristi. Patariama einant slidžia gatve nebijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis.

Kad išvengtume šių dažniausių žiemos traumų, rekomenduojama imtis atsargumo priemonių:

Rinkitės tinkamą avalynę su neslidžiu padu, neaukštu kulnu.

Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų.

Neskubėkite. Eikite mažesniais žingsniais.

Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus.

Esant slidžiai kelio dangai, neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių, batų, nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.

Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais, mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius. 

Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai ima augti nuo 60 metų. Siekiant išvengti sužalojimų paslydus, esant slidiems keliams ir šaligatviams, vyresnio amžiaus žmonėms patariama:

Neikite iš namų, jeigu nėra būtinybės. Paprašykite draugų ar kaimynų, kad nueitų iki parduotuvės už jus arba padėtų jums nuvykti į reikalingą vietą.

Rinkitės tinkamą avalynę su neslidžiu padu, neaukštu kulnu.

Jeigu nusprendėte išeiti į lauką, apgalvokite, kaip galite sumažinti kritimo riziką.

Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių.

Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.

Besinaudojantiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų uždėti specialų antgalį.

Esant galimybei, stenkitės įsikibti į stabilius objektus.

Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą.

Ką daryti patyrus traumą?

Patyrus traumą, stenkitės nejudinti sužalotos rankos ar kojos.

Kvieskite greitosios pagalbos medikus, jie tinkamai imobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi tyrimai.

Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.

Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.

Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus?

Per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Kad patinimas sumažėtų, sužalota vieta gali būti suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Net ir nusprendus gydytis patiems, visada rekomenduojama įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Jeigu po 1–2 dienų skausmas, patinimas, uždegimo požymiai nepraeina ar net stiprėja,  į gydytoją kreiptis būtina.  Skausmas – visų sužalojimų palydovas, ir jo kentėti nereikia.

Informaciją parengė

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

www.visuomenessveikata.lt