Rietavo savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės al. 3, 90316 Rietavas,
Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222,
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184

  • Apie savivaldybę
  • Rietavo miestas
    Rietavo istorija
    Žemėlapis
  • Taryba
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
  • Kontrolės ir audito tarnyba
  • Darbo taryba
  • Vaiko teisių apsaugos pertvarka
  • Pagalba vaikams ir šeimoms
  • Naujienos
  • Klausimai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
  • Vietos veiklos grupės
  • Projektai
  • Neformalus vaikų švietimas
  • Korupcijos prevencija
  • Turto valdymas
  • Kontaktai
  • Tarybos nariai
    Įstaigų kontaktai
    Neįgaliųjų draugijos
    Web paštas
  • Naujienų prenumerata
  • EP naujienos
  • Rietavo kraštiečių klubas
  • Naujienos
    Kontaktai ir rekvizitai
  • Versija neįgaliesiems
  • Policijos informacija
  • Civilinė sauga
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Žemės mokestis
    Nekilnojamojo turto mokestis
  • Euro įvedimas Lietuvoje
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Mobilizacija
  • Būstas
  • Rietavo trečiojo amžiaus universitetas
  • Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija
  • Naujienos
    Vykdomi projektai
  • Lyderių laikas 3
  • Asmens duomenų apsauga
  • Vartotojų teisių apsauga
  • Savivaldybės vidinis kanalas
  • Projektas EMPACI
  • Struktūra ir kontaktai
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Komitetai
    Komisijos
    Tarybos posėdžių protokolai
    Tarybos veikla
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Specialistai
    Dokumentų valdymo ir teisės skyrius
    Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba
    Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyrius
    Finansų skyrius
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Ūkio plėtros ir investicijų skyrius
    Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Architektūros skyrius
    Seniūnijos
    Rietavo miesto
    Rietavo
    Daugėdų
    Medingėnų
    Tverų
    Nuolatinės komisijos ir darbo grupės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos planas
    Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės mero
    Savivaldybės administracijos direktoriaus
    Vadovų veiklos ataskaitos
    Tarnybiniai automobiliai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės valdomos (kontroliuojamos) įmonės
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Atmintinės
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymų ir skundų priėmimas
  • Veiklos sritys
  • Aplinkos apsauga
    Kultūra
    Sportas
    Švietimas
    Jaunimas
    Kultūros paveldas
    Žemės ūkis
    Valstybinė kalba
    Sveikata
    Teritorijų planavimas
    Pirminė teisinė pagalba
    Civiline metrikacija
  • GARBĖS PILIEČIAI
  • Bendruomenės
  • Pradžia > Versija neįgaliesiems
    2020-10-30  GERUMO ESTAFETĖ: „DOVANODAMAS DETEKTORIŲ, DOVANOJI GYVYBĘ“

    Kaip manote, kokio rajono gyventojai labiausiai rūpinasi savo namų saugumu ir juose yra įsirengę daugiausiai autonominių dūmų detektorių? Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai Kelmės (75 proc.), Jurbarko (74 proc.) ir Alytaus (72 proc.) rajonų gyventojai. Deja, savo namų sauga labiausiai nelinkę rūpintis Šalčininkų rajono, Alytaus ir Klaipėdos miestų gyventojai. Šiuos prietaisus, kurie gali išgelbėti gyvybę, čia turi tik apie 40 proc. būstų.

    Dažniausiai gaisruose žūsta gyventojai, kurie nėra namuose įsirengę dūmų detektoriaus.

    „Todėl kviečiame visus dalyvauti  Gerumo estafetėje.  Jos tikslas – padovanoti  dūmų detektorių tiems, kurie negali tuo pasirūpinti. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris dar nėra jo įsigijęs, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius. –  Labai norėtųsi, kad į šią  estafetę įsitrauktų ne tik savivaldybės ar kitos socialiai atsakingos institucijos,  bet  ir daugelis iš mūsų. Dovanodamas detektorių, dovanoji gyvybę.“

    Ugnis neturi gailesčio. Vien šiemet  gaisruose jau žuvo 73 žmonės. Daugelis jų būtų išvengę žūties, jeigu  jų namuose būtų buvęs dūmų detektorius.

    Ugniagesių duomenimis, dūmų detektoriai vien šiais metais išgelbėjo ne vieną dešimtį gyvybių. Kilus gaisrui, žmogus,  išgirdęs šio prietaiso skleidžiamą garsą,  gali spėti išbėgti iš degančio pastato ar net išgelbėti savo  artimuosius.

    Gyvenamajame būste dūmų detektorius rekomenduojama įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

    Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi  dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

    Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jų veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

    Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti ir dulkių.

    Remiantis praėjusių metų duomenimis, 56 proc. šalies gyvenamųjų būstų buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai, tačiau 6 proc. iš jų jie buvo neveikiantys dėl išimtų ar išsikrovusių maitinimo elementų. Vadinasi, tik kas antrame būste žmonės tinkamai rūpinasi savo saugumu.

    Paklausti, kodėl delsia įsirengti autonominius dūmų detektorius, jų neturintys neretai atsako, kad neužtenka pinigų arba nežino, kur jų galima įsigyti. Deja, tokie pasiteisinimai dažniausiai rodo saugos kultūros stoką, o ne ribotas gyventojų galimybes juos įsigyti. Pavyzdžiui, kompiuterį turi  beveik 77 proc., o interneto prieigą – daugiau kaip 82 proc. namų ūkių. Savaime suprantama, kad įsirengti internetą ir įsigyti kompiuterį yra gerokai brangiau ir sudėtingiau negu įsirengti autonominį dūmų detektorių – prietaisą, kuris gali išgelbėti gyvybę.

     

    Daugiau informacijos suteiks

    Vida ŠMIGELSKIENĖ

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

    Komunikacijos skyriaus vedėja

    Tel. (8 5) 271 6831, el. paštas vida.smigelskiene@vpgt.lt

     
      Spausdinti  

    © 2004 - 2012 Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.