Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo 6 gaisrai. Laimei, žmonių aukų ir traumų juose pavyko išvengti, tačiau šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius ir kitą turtą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse. Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni. Todėl kol dar neįvyko nelaimė, geriausiai ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi. Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai. Jeigu audra užklupo lauke, reikėtų nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikėtų nedelsiant skubėti į krantą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos informacija |