Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti reikėtų tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka ir miesto, ir tarpmiestinio transporto eismas, kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.  Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų  gyvybei.

Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų, todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.

Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.

Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.

Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė negu 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais.  Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jeigu žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jegu kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Labai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Visada kūrenkime saugiai

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius (dūmtraukius reikia valyti periodiškai ne rečiau kaip kas 2-3 mėn.).  Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakuroms naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti ir laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonės. Jos - bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite  pagalbą  tel. 112, išvėdinkite patalpas.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimas, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti  toliau nuo užuolaidų ir baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Dažna gaisro priežastis - savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų naudojimas. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai, todėl saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.

Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.

Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Algirdas  MEILUS

Rietavo savivaldybės administracijos

vyr. specialistas civilinei

ir darbo saugai