Prasidėjęs šildymo sezonas ne tik sušildė Rietavo gyvenamąsias, darbo ir poilsio erdves, bet ir neigiamai atsiliepė miesto oro kokybei. Savo namus šildome įvairiai - centralizuotai, dujomis, elektra, kietuoju kuru, taip prisidėdami prie oro taršos didėjimo mieste. 

Oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso ne tik nuo išmetimų dydžio, bet ir nuo to ar jie kaupsis išmetimo vietose, ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje, todėl meteorologinės sąlygos turi didelę įtaką oro kokybei miestuose ir pramonės centruose. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas gali gerokai padidėti. Tokios sąlygos susidaro, kai orus lemia anticiklonas, mažo gradiento slėgio laukas, vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai. Be to, mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto. Žiemą nemažą įtaką oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja oro tarša.

Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai, vyrauja palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingas priemaišas.

Pagrindinės KD10 koncentracijos viršijimo priežastys yra nevalytos miesto teritorijos, nesužaliavę želdiniai, žiemos metu – intensyvus kūrenimas, nepalankios sklaidai meteorologinės sąlygos, statybos.

Pastebėta, kad aplinkos oro tarša, ypač kietosiomis dalelėmis, paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, ir pavasarį, nutirpus sniegui ir išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui.

Dėl pavojaus žmonių sveikatai ir kenksmingumo aplinkai draudžiama deginti plastikinius maišelius, plastikinę tarą, cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes, drabužius, avalynę, įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną, medžio drožlių plokštes ir kt. atliekas.

Primename, kad gyventojams deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnį ,,Atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant atliekas“ gyventojams bus taikomos nuo 100 iki 200 litų baudos, pareigūnams - nuo 200 iki 400 litų.

Ką daryti, kai padidėja oro tarša?

Padidėjus oro taršai žmonės, turintys sveikatos sutrikimų, jeigu tik yra galimybė, turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos respiratoriumi. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina uždengti drėgnu audiniu. Sergantys lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti vaistų atsarga.

Nerekomenduojama vaikščioti su kūdikiais vežimėliuose ten, kur intensyvus transporto judėjimas, kadangi ten yra didžiausia oro tarša. Kuo intensyvesnė plaučių veikla, tuo daugiau ir giliau kenksmingų medžiagų patenka į kvėpavimo sistemą, o per ją ir į kraują.

Deginant nerūšiuotas buitines atliekas namų krosnyse, pakenkiama pačių ir  kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypatingai pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Pavyzdžiui, deginant gumą, išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms, nes sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą, o didelės koncentracijos gali išprovokuoti specifinį gerklų raumenų spazmą, žmogus dūsta, sutrinka širdies veikla. Sieros oksidams būdingas ir bendras toksinis veikimas, pasireiškiantis anemija, kepenų funkcijos sutrikimu. Be to, siera, susimaišiusi su suodžiais, kamine gali sukelti gaisrą. Čia reiktų atkreipti dėmesį į būtiną kasmetinį kaminų valymą.

Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga dar ir dėl to, kad nepasiekiamas pilnas degimas, susidaro ir į aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Tai ne tik įprastiniai degimo produktai – sieros, anglies ir azoto oksidai, bet ir ypatingai žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai – dioksinai ir furanai. Kadangi namų kaminai nėra aukšti,  kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Dalis teršalų pasilieka ir namo viduje, todėl atsiranda sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, padidina riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.

Rekomenduojama būtinai kasmet patikrinti namo šildymo įrenginius – krosnis, židinius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą.

Taigi ar kvėpuosime švaresniu miesto oru - priklauso tik nuo mūsų pačių.

Informaciją pagal Marijampolės visuomenės sveikatos centro patarimus (http://www.marijampolesvsb.lt/news_read,5733,lt.html) ir Rietavo savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2011 – 2017 metų programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą parengė Jūratė BITARYTĖ, Rietavo savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialistė (ekologė)