Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Šakių apskrityje, Naumiesčio valsčiuje, Tupikų kaime. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Nuo 1890-ųjų kunigavo Lietuvoje ir Lenkijoje, o 1906 m. buvo paskirtas pirmuoju Lekėčių klebonu, vėliau kunigavo kitose Lietuvos vietovėse. Jis buvo  aktyvus nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dalyvis. 1917-ųjų rugsėjo 18-22 dienomis dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kurioje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu.  Nuo 1918 m. sausio buvo šios tarybos vicepirmininkas, o vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą tapo jo vicepirmininku, vadovavo I ir II Seimui, o nuo 1923 m. rugpjūčio 10 d. iki 1925 m. sausio 27 d. buvo Seimo pirmininkas II Seime. Kaip Seimo pirmininkui jam kartais tekdavo  pavaduoti Respublikos Prezidentą.

Kartu su politiko karjera J. Staugaitis pradėjo kopti ir bažnytinės karjeros laiptais: 1922 m. pakeltas Seinų kapitulos kanauninku, 1924 m. jam suteiktas prelato vardas, o 1926 m. paskirtas Telšių vyskupu. Tais pat metais jis įsteigė Telšių kunigų seminariją, steigė naujas parapijas, plėtė diecezijos kunigų akiratį. Jo rūpesčiu 1925 m. buvo įkurtas savaitraštis „Žemaičių prietelius“, kuris leistas iki pat 1940-ųjų.

Kaip tų dienų patriotams pavyko padėti pagrindus valstybei, iš kur semtasi tam reikalingų žinių ir išminties, bandė atskleisti pranešimą parengusios Lauryno Ivinskio gimnazijos vienuoliktokės.

Parodoje išskirtos trys fotografijos, kuriose užfiksuotos istorinės akimirkos, kai Telšių vyskupas Justinas Staugaitis lankėsi Rietave. Rietavo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas apgailestavo, kad šiuolaikinėje visuomenėje nebėra tokio entuziazmo ir tikėjimo, kokį visi čia esantys jaučia istorinėse fotografijose. Pasak  Plungės bažnyčios klebono Juliaus Meškausko, tokios asmenybės kaip J. Staugaitis įrodo, kad privalome mąstyti ne tik apie save, bet ir puoselėti svarbiausias vertybes – savo kraštą, dainas, giesmes, tradicijas. Daug įdomaus  apie J. Staugaičio vyskupavimo laikotarpį papasakojo  Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis.  Savo mintimis apie įžymųjį giminaitį, suvienijusį šeimą ir giminę,  valstybės veikėją, diplomatinių misijų narį pasidalijo J. Staugaičio sesers Petronėlės vaikaitė, Šiaulių universiteto profesorė Audronė Juodaitytė. Daugelis parodos atidarymo dalyvių sakė esantys sužavėti renginiu ir džiaugėsi galėję tiek daug sužinoti apie šį didį žmogų.